LIMFA

Limfa (lot. lympha) − skaidrus skystis cirkuliuojantis žmogaus limfinėje sistemoje, kuriame nėra eritrocitų, trombocitų, bet yra daug limfocitų.

Limfa susidaro iš skysčio, kuris nuolat patenka iš kraujo plazmos į audinius, o iš jų − į limfos kapiliarus. Limfos gali pagausėti, padidėjus kraujospūdžiui kapiliaruose arba sumažėjus baltymų kraujyje.

Limfą tekėti limfagyslėmis verčia raumenų susitraukimai, arterijų pulsavimas, kvėpavimo judesiai, neigiamas kraujospūdis venose.

KRAUJO IR LIMFOS TEKĖJIMAS.

Dauguma kūno ląstelių neturi ryšio su išorine aplinka. Jų gyvybinei veiklai sudaro sąlygas vidinė terpė – kraujas, tarpląstelinis arba audinių, skystis ir limfa. Kraujui tekant kapiliariais pro plonas jų sieneles nuolat prasisunkia dalis kraujo plazmos, kuri pasiskirsto tarp audinių ląstelių. Pro kapiliarų sieneles prasiskverbia ir dalis leukocitų ( jie naikina tarp ląstelių aptiktus svetimkūnius). Iš kapiliarų prasisunkusi plazma yra šviesiai gelsvos spalvos ir vadinama tarpląsteliniu, arba audiniu, skysčiu. Šis skystis aprūpina visas ląsteles maisto medžiagomis ir sugeria jose vykstančios medžiagų apykaitos produktus. Tarpląstelinis skystis be perstojo skalauja sudinių ląsteles ir yra jų gyvenamoji aplinka. Jis nuolat atsinaujina per limfagyslių sistemą:tarpląstelinis skystis suteka į limfagysles; čia jis vadinamas limfa.

Limfos tekėjimas limfagyslėmis vadinams limfos apytaka. Limfinei sistemai priklauso limfiniai kapiliarai, limfagyslės ir limfmazgiai. Limfiniai kapiliarai – tai aklini iš tarpląstelinių tarpų įšeinantys vamzdeliai. Jų yra beveik visuose audiniuose, išskyrus galvos ir nugaros smegenis, vidinius akies obuolio sluoksnius. Jungdamiesi tarpusavyje, kapiliarais sudaro limfagysles, kurios šakojasi po audinius ir organus. Limfiniais kapiliarais tarpląstelinio skysčio perteklius teka į limfagysles. Nuo tarpląstelinio skysčio limfa skiriais tuo, kad joje yra daugiau organizmo medžiagų apykaitos produktų. Vidinėse didesnių limfagyslių sienelėse yra vožtuvai, neleidžiantys limfai tekėti atgal ir priverčiantys ją tekėti viena kryptimi. Limfagyslėse yra ir tam tikri sustorėjimai –limfmazgiai. Ypač daug jų yra pažastyse, kirkšnyse, krūtinės ir pilvo ertmėse, kakle. Tai savotiški mikroorganizmus sulaikantys audinio filtrai. Be to limfmazgiuose bręsta svarbūs imuniteto susidarymui limfocitai. Jungdamosi tarpusavyje smulkios limfagyslės stambėja ir galiausiai sudaro du limfinius latakus, įeinančius į didžiojo kraujo apytakos rato stambiasias venas. Tad skystis iš audinių vėl grįžta į kraujotakos sistemą. Mažasis kraujo apytakos ratas prasideda dešiniajame skilvelyje ir baigiasi kairiajame prieširdyje. Didydis kraujo apytakos ratas prasideda kairiajame skilvelyje ir baigiasi dešiniajame prieširdyje.

Vidinė organizmo terpę sudaro kraujas, tarpląstelinis skystis ir limfa. Limfinė sistema prasideda audiniuose limfiniais kapiliarais ir baigiasi dviem limfiniais latakais, įeinančiais į stambiąsias didžiojo kraujo apytakos rato venas.

KODĖL TAIP SVARBU, KAD LIMFA GERAI TEKĖTŲ?

Net 70 procentų žmogaus kūno masės sudaro vanduo. Kaip ir gamtoje, taip ir žmogaus organizme vanduo skatina gyvybiškumą, bet tik tada, jei nuolat teka. Gamtoje - kuo sraunesnis upelis,- tuo skaidresnis ir švaresnis vanduo. Nustojus vandeniui tekėti, atsiranda pelkės. Iš jų kvapo jau aišku, kad pelkėje vyksta irimo procesai. Analogiškai ir žmogaus organizme. Jame yra „požeminiai šaltiniai“. Tai žmogaus organizmo limfinė sistema. Kol vanduo teka, tol mes esame gyvybingi. Šiam procesui organizme lėtėjant, žmogui prasideda įvairios problemos. Žmoguje limfa teka iš apačios į viršų, tad ji dar turi įveikti ir didelę žemės traukos jėgą. Šis vertikalus limfos tekėjimas žemės paviršiaus atžvilgiu verčia limfą tekėti greičiau. Kuo mažiau judame, tuo vangiau teka ir mūsų limfa. Vystantis naujoms technologijoms, keičiasi žmogaus gyvenimo būdas. Daugiau sėdime, mažiau ir tingiau judame. Limfos tekėjimas ženkliai sulėtėja ir pradeda pasireikšti įvairūs sveikatos sutrikimai. Limfos tekėjimą įtakoja ir raumenų darbas, tačiau pagrindinė limfos tekėjimo priežastis glūdi pilve – diafragmoje. Tai jos judėjimas priverčia limfą tekėti. Tai paskutinis limfos surinkimo taškas, iš kurio ji paduodama storiausia limfagysle į viršų, į veninę kraujotaką. Sveiko žmogaus limfos pulsacija yra 12-16 kartų per minutę. Tai tiek, kiek normaliai per minutę įkvepia žmogus, kurio medžiagų apykaita vyksta teisingai. Todėl avarbu išmokti taisyklingai kvėpuoti (galima limfotaką gerinti ir taip – iškvepiant rankomis stipriai spustelėti pilvą skrandžio srityje, įkvepiant – atleisti).

Mes visi esame sudaryti iš 1X1014 ląstelių. Jau 1962 m. mokslininkai nustatė, kad žmogaus kūnas generuoja elektrą. Jos dėka mes matome, mąstome, judame. Tam, kad tekėtų elektros srovė, būtinas tam tikras mineralinių medžiagų balansas tarp ląstelės išorės ir vidaus. Svarbiausias yra balansas tarp kalio ir natrio. Kiekvieną ląstelę gaubia krajo ir limfos kapiliaras. Kraujyje yra net trijų rūšių kraujo baltymas, kuris atsakingas už vandens sulaikymą kraujyje. Didžiausios kraujyje yra baltymo molekulės ir net 91 proc. vandens. Skystis, kuris išteka iš kraujagyslės tampa limfa. Limfa savo sudėtimi labai panaši į kraujo plazmą. Tačiau įvairių kūno audinių limfa nevienoda, pvz., žarnų limfa turi daug riebalų, neskaidri, pieno spalvos. Periferinėje limfoje forminių elementų negausu, o, pertekėjusi limfinius mazgus, limfa turi jų žymiai daugiau. Žmogaus organizme yra apie 1 − 2 litrus limfos. Ji skaidri arba truputį drumsta (nevalgius). Sūri. Tankis ~1016 kg/m³. Reakcija silpna šarminė. Limfa geba krešėti (joje yra fibrinogeno ir protombino), tik kreša gerokai lėčiau negu kraujas. Pavalgius limfoje padaugėja riebalų (iki 3 − 15 %), nes virškinimo metu diduma riebalų iš žarnyno įsiurbiama į limfą.

Limfa ne tik sudėtinė imuninės sistemos dalis, kuri neutralizuoja organizmo priešus, bet ir šalina kraujo baltymus iš tarpląstelinės erdvės. Jei šie baltymai nepašalinami, jie sulaiko vandenį ir kūnas ima tinti, ląstelės ima badauti ir, jei situacija nesikeičia,- miršta. Tad, jei limfinė sistema veikia prastai, susidaro pavojus gyvybei. Nuo ilgalaikio pasyvaus gyvenimo būdo limfinėje sistemoje susidaro kraujo baltymų klasteriai. Kol jie nebus pašalinti, neturės poveikio nedidelės sveikatinimo procedūros.

TAD KĄ DARYTI, JEI NORIME BŪTI LIEKNI IR SVEIKI?

Būtina priversti limfą tekėti. Ne visada pasiteisina prakaito liejimas sporto klubuose. Ten netenkama daug skysčių, kurie atsistato ne iš karto. Nuo dechidratacijos stipriai glemba oda. Limfa išjudinant Activ Roll aparatais, nereikia nei ypatingų pastangų, nei valios, nei užsispyrimo. Tai malonus ir komfortiškas masažas ir negresia dechidratacija, nes visos procedūros metu gurkšnojamas vanduo.